Vilniaus miesto mero potvarkiu 2023-2024 metų šildymo sezonas Vilniaus miesto gyvenamuosiuose pastatuose tęsiamas nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.
Vilniaus miesto mero potvarkiu 2023-2024 metų šildymo sezonas Vilniaus miesto gyvenamuosiuose pastatuose tęsiamas nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija kreipiasi į keleivinių liftų, pagamintų iki 1998 -jų metų, savininkus su prašymu atkreipti dėmesį į jiems priklausančių liftų saugos stovį.
Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro duomenimis 2024 m. sausio mėn. pradžioje Lietuvoje buvo tinkami naudoti 8032 keleiviniai liftai, iš kurių 3393 liftai (42 proc.) yra naudojami 25 m. ir ilgiau.
Teisės aktas „Liftų priežiūros taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-401 (toliau – Liftų taisyklės) nustato, kad „pasibaigus lifto gamintojo ar įrengėjo nustatytam lifto naudojimo laikui, o jeigu jis nenustatytas, po 25 metų nuo pirmosios lifto naudojimo dienos lifto savininkas turi sudaryti sutartį su akredituotąja potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga (toliau – akredituotoji įstaiga) dėl lifto keliamų pavojų nustatymo ir rizikos vertinimo pagal Lietuvos standartą LST EN 81-80 „Liftų konstravimo ir įrengimo saugos taisyklės. Naudojami liftai. 80 dalis. Naudojamų keleivinių ir krovininių-keleivinių liftų saugos gerinimo taisyklės“.
Lietuvoje veikiančių akredituotųjų įstaigų duomenimis iki š. m. pradžios tik 810 (24 proc.) senų liftų buvo atliktas Liftų taisyklėse numatytas lifto keliamų pavojų nustatymas ir rizikos vertinimas. Šio vertinimo metu patikrinami svarbiausi lifto saugos įtaisai ir mazgai bei pateikiama ekspertų išvada dėl būtinųjų priemonių lifto saugai gerinti ir šių priemonių įgyvendinimo terminų pagal standarte LST EN 81-80 nurodytus prioriteto lygius: nedelsiant (liftas pripažįstamas netinkamu naudoti), jei prioriteto lygis yra ypatingas; iki 5 metų – aukštas; iki 10 metų – vidutinis ir žemas.
Atkreipiame dėmesį, kad daugiabučio gyvenamojo namo liftas yra bendro naudojimo objektas, nuosavybės teise priklausantis bendraturčiams, t. y. visiems to namo butų savininkams, kurie bendru sutarimu sprendžia lifto priežiūros klausimus. Kviečiame daugiabučių namų gyventojus, kurie naudojasi „senais“ liftais, dėl lifto keliamų pavojų nustatymo ir rizikos vertinimo kreiptis į fizinius ar juridinius asmenis, vykdančius lifto savininko pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme ir Liftų taisyklėse, t. y.: bendrijos pirmininką arba bendrijos valdybos pirmininką, jei įsteigta butų ir kitų patalpų savininkų bendrija; jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą asmenį, jei sudaryta jungtinės veiklos sutartis; butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, jei neįsteigta (likviduota) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba nesudaryta (nutraukta) jungtinės veiklos sutartis. Aukščiau išvardyti asmenys turėtų kreiptis į akredituotąsias įstaigas ir sudaryti sutartis dėl lifto keliamų pavojų nustatymo ir rizikos vertinimo atlikimo. Akredituotųjų įstaigų ekspertams pateikus išvadas dėl būtinųjų priemonių lifto saugai gerinti ir šių priemonių įgyvendinimo terminų pagal standarte LST EN 81-80 nurodytus prioriteto lygius nustatymo, gyventojai galės priimti sprendimus dėl tolesnio lifto naudojimo ar nenaudojimo.
Skyriaus vedėjas
Saulius Balčiūnas
Raimonda Sneigienė, tel. +370 5 2375 843, el. p. raimonda.sneigiene@vdi.lt
Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė tvarkos, kuria remiantis teikiama finansinė parama namų savininkams dėl daugiabučių renovacijos defektų ištaisymo, pakeitimams. Prireikus savo interesus ginti teisme, Savivaldybė teiks finansinę paramą ekspertizei ir teisininkų paslaugoms. Pagal naują tvarką pasirašius trišalę sutartį už paslaugas iš karto sumokės Savivaldybė.
Kas keičiasi?
Renovuotų namų savininkai galės gauti finansavimą statybos defektų ekspertizės, statybinių tyrimų, bandymų bei darbų, susijusių su statybos defektų ekspertizės atlikimu, ir teisinių paslaugų pirkimui.
Savivaldybė tiesiogiai apmokės už paslaugas pagal paslaugos teikėjo išrašytą sąskaitą. Paslaugas daugiabučio namo bendrasavininkai galės įsigyti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Su atrinktu laimėtoju bus sudaroma trišalė sutartis tarp tiekėjo, užsakovo (daugiabučio namo bendrasavininkai) ir finansuotojo (Savivaldybės).
Kas finansuojama?
Finansavimas bus teikiamas tik tuo atveju, jei statybos darbų rangovas atsisako šalinti garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus.
Siekiant įvertinti defektų atsiradimo priežastis, būtina kvalifikuotų specialistų išvada. Ekspertizės išlaidos, priklausomai nuo būtinų statybos tyrimų ir apimčių, gali kainuoti nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. eurų. Teisminiai ginčai, priklausomai nuo apimties ir instancijų, gali kainuoti nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų.
Apmokamos ekspertizės ir teisinių paslaugų išlaidos, bet ne didesnės nei nustatyta teisės aktuose. Biudžeto lėšų poreikis planuojamas pagal gautus prašymus finansuoti ekspertizės ir teisines paslaugas.
Ką daryti norint gauti kompensaciją?
Norint gauti kompensaciją, pagal Savivaldybės siūlomą programą, būtina atitikti šias sąlygas: daugiabutis namas turi būti modernizuotas pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo programą; statybos darbai turi būti užbaigti ir išduotas statybos užbaigimo aktas; finansavimo gavėjai turi būti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai; statybos defektai paaiškėja garantiniu laikotarpiu, o rangovas atsisako juos pašalinti; pareiškėjas turi būti atlikęs visas nurodytas procedūras siekiant susitarti su statybos darbų rangovu, kad garantiniu laikotarpiu paaiškėję statybos defektai būtų pašalinti be teisinio įsikišimo; pareiškėjas turi būti faktiškai patyręs prašomas kompensuoti išlaidas ir pateikęs visus nurodytus privalomus dokumentus.
Finansavimas ginčams su rangovais išspręsti yra neskiriamas, kai atliktos ekspertizės akte nurodyta garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų atsiradimo priežastis nėra susijusi su modernizavimo darbų atlikimu.
Teismo sprendimu pareiškėjui iš kitos šalies prisiteisus ir teisines išlaidas, kurias kompensavo Vilniaus miesto savivaldybė, pareiškėjas turi gautą kompensaciją grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu 2023-2034 m. šildymo sezonas pradedamas 2023 m. spalio 16 d. Pagal šilumos vartotojų pajungimo 2023-2024 m. šildymo sezonui programą Grigiškių mikrorajonas pajungiamas pirmą-antrą šildymo sezono dieną, Naujininkų mikrorajonas pajungiamas trečią-ketvirtą šildymo sezono dieną.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba,
atsižvelgdama į tai, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą – beprecedentis atvejis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir drąsūs bei laisvę mylintys Ukrainos žmonės, aukodami savo gyvybes ir sveikatą, drąsiai kaunasi siekdami apsaugoti savo vertybes, demokratiją, savivaldą ir mūsų visų laisvę;
suprasdama, kad demokratinių vertybių puoselėjimas ir stiprinimas yra laisvės bei suvereniteto išsaugojimo garantas, o saugumas yra bet kurios visuomenės gerovės pagrindas;
atsižvelgdama į tai, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacija skatina demokratines vertybes ir suteikia galimybę narėms konsultuotis ir bendradarbiauti su gynyba ir saugumu susijusiais klausimais, siekiant spręsti problemas, didinti pasitikėjimą ir ilgainiui užkirsti kelią konfliktams;
vertindama Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos atvirumą bet kuriai kitai Europos valstybei, galinčiai padėti plėtoti Šiaurės Atlanto sutarties principus ir prisidėti prie Šiaurės Atlanto erdvės saugumo;
atsižvelgdama į tai, kad 2023 m. liepos 10–11 d.Vilniuje įvyks Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos viršūnių susitikimas, kurio metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas Šiaurės Atlanto erdvės kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui
atsižvelgdama į viešosios įstaigos „Blue/ Yellow“ ir viešosios įstaigos „StiprūsKartu“ 2023 m. gegužės 23 d. prašymą tapti iniciatyvos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“, kuria siekiama atkreipti viso pasaulio dėmesį į padėtį Ukrainoje ir jos galimybę tapti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos nare, partnere;
suprasdama ir vertindama Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos viršūnių susitikimo mastą ir svarbą pasaulio politinių įvykių kontekste ir galimybę atkreipti dar didesnį viso pasaulio dėmesį į padėtį Ukrainojeir jos deklaruojamą norą tapti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos nare
pažymėdama, kadlabai svarbi Ukrainos identiteto dalis ir vienas oficialių Ukrainos simbolių – Ukrainos vėliava, kurios spalvos žinomos ir atpažįstamos visame pasaulyje;
priima šią rezoliuciją, kuria:
– skatina ir rekomenduoja visiems Vilniaus miesto savivaldybėje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriams 2023 m. liepos 7–11 d. ant daugiabučių gyvenamųjų namų iškelti Ukrainos vėliavą, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka yra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas nepritarti šios iniciatyvos įgyvendinimui;
– deklaruoja, kad Ukrainos vėliavų iškėlimas ant Vilniaus miesto savivaldybėje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų neturi sukelti papildomos finansinės naštos butų ir kitų patalpų savininkams.
Vilniuje bus atliekama legioneliozės prevencija: ką svarbu žinoti?
Birželio 21-22 dienomis AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) šilumos tiekimo tinkle pakels temperatūrą ir sudarys sąlygas namų administratoriams ir bendrijoms pastatuose papildomai atlikti legioneliozės prevenciją. Reguliari terminė dezinfekcija – efektyviausias būdas apsisaugoti nuo legioneliozės. Taip pat svarbus gyventojų atsakingas elgesys ir bendradarbiavimas, kuris užtikrina šios prevencinės priemonės efektyvumą.
Legionella bakterijos dauginasi +20-50 °C temperatūros vandenyje, o žūsta, kai vandens temperatūra pakyla virš 65 °C. Siekiant užkirsti kelią pavojingos bakterijos plitimui, kuri sukelia ūminę infekciją, du kartus per šildymo sezoną namų administratoriai privalo pastatuose atlikti terminę dezinfekciją, kitaip dar vadinamą termošoku. Tokios dezinfekcijos metu karšto vandens sistemose temperatūra pakeliama mažiausiai iki 66 °C.
Per terminę dezinfekciją namų administratorių paskirtas daugiabučio namo vidaus inžinerinių ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas turi ne tik sistemoje pakelti karšto vandens temperatūrą, bet ir dalyje butų pamatuoti vandens temperatūrą.
Ypač svarbu, kad gavę namų administratorių pranešimą apie konkrečiame daugiabutyje atliekamą dezinfekciją, gyventojai pareigingai 5 minutėms atsuktų karšto vandens čiaupus ir leistų vandeniui nubėgti.
Taip pat po terminės dezinfekcijos gyventojams rekomenduojama nuimti dušų, čiaupų galvutes, mechaniškai nuvalyti nuosėdas ir pamerkti į specialią dušo galvutėms dezinfekuoti skirtą priemonę.
