Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė tvarkos, kuria remiantis teikiama finansinė parama namų savininkams dėl daugiabučių renovacijos defektų ištaisymo, pakeitimams. Prireikus savo interesus ginti teisme, Savivaldybė teiks finansinę paramą ekspertizei ir teisininkų paslaugoms. Pagal naują tvarką pasirašius trišalę sutartį už paslaugas iš karto sumokės Savivaldybė.
Kas keičiasi?
Renovuotų namų savininkai galės gauti finansavimą statybos defektų ekspertizės, statybinių tyrimų, bandymų bei darbų, susijusių su statybos defektų ekspertizės atlikimu, ir teisinių paslaugų pirkimui.
Savivaldybė tiesiogiai apmokės už paslaugas pagal paslaugos teikėjo išrašytą sąskaitą. Paslaugas daugiabučio namo bendrasavininkai galės įsigyti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Su atrinktu laimėtoju bus sudaroma trišalė sutartis tarp tiekėjo, užsakovo (daugiabučio namo bendrasavininkai) ir finansuotojo (Savivaldybės).
Kas finansuojama?
Finansavimas bus teikiamas tik tuo atveju, jei statybos darbų rangovas atsisako šalinti garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus.
Siekiant įvertinti defektų atsiradimo priežastis, būtina kvalifikuotų specialistų išvada. Ekspertizės išlaidos, priklausomai nuo būtinų statybos tyrimų ir apimčių, gali kainuoti nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. eurų. Teisminiai ginčai, priklausomai nuo apimties ir instancijų, gali kainuoti nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų.
Apmokamos ekspertizės ir teisinių paslaugų išlaidos, bet ne didesnės nei nustatyta teisės aktuose. Biudžeto lėšų poreikis planuojamas pagal gautus prašymus finansuoti ekspertizės ir teisines paslaugas.
Ką daryti norint gauti kompensaciją?
Norint gauti kompensaciją, pagal Savivaldybės siūlomą programą, būtina atitikti šias sąlygas: daugiabutis namas turi būti modernizuotas pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo programą; statybos darbai turi būti užbaigti ir išduotas statybos užbaigimo aktas; finansavimo gavėjai turi būti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai; statybos defektai paaiškėja garantiniu laikotarpiu, o rangovas atsisako juos pašalinti; pareiškėjas turi būti atlikęs visas nurodytas procedūras siekiant susitarti su statybos darbų rangovu, kad garantiniu laikotarpiu paaiškėję statybos defektai būtų pašalinti be teisinio įsikišimo; pareiškėjas turi būti faktiškai patyręs prašomas kompensuoti išlaidas ir pateikęs visus nurodytus privalomus dokumentus.
Finansavimas ginčams su rangovais išspręsti yra neskiriamas, kai atliktos ekspertizės akte nurodyta garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų atsiradimo priežastis nėra susijusi su modernizavimo darbų atlikimu.
Teismo sprendimu pareiškėjui iš kitos šalies prisiteisus ir teisines išlaidas, kurias kompensavo Vilniaus miesto savivaldybė, pareiškėjas turi gautą kompensaciją grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu 2023-2034 m. šildymo sezonas pradedamas 2023 m. spalio 16 d. Pagal šilumos vartotojų pajungimo 2023-2024 m. šildymo sezonui programą Grigiškių mikrorajonas pajungiamas pirmą-antrą šildymo sezono dieną, Naujininkų mikrorajonas pajungiamas trečią-ketvirtą šildymo sezono dieną.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba,
atsižvelgdama į tai, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą – beprecedentis atvejis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir drąsūs bei laisvę mylintys Ukrainos žmonės, aukodami savo gyvybes ir sveikatą, drąsiai kaunasi siekdami apsaugoti savo vertybes, demokratiją, savivaldą ir mūsų visų laisvę;
suprasdama, kad demokratinių vertybių puoselėjimas ir stiprinimas yra laisvės bei suvereniteto išsaugojimo garantas, o saugumas yra bet kurios visuomenės gerovės pagrindas;
atsižvelgdama į tai, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacija skatina demokratines vertybes ir suteikia galimybę narėms konsultuotis ir bendradarbiauti su gynyba ir saugumu susijusiais klausimais, siekiant spręsti problemas, didinti pasitikėjimą ir ilgainiui užkirsti kelią konfliktams;
vertindama Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos atvirumą bet kuriai kitai Europos valstybei, galinčiai padėti plėtoti Šiaurės Atlanto sutarties principus ir prisidėti prie Šiaurės Atlanto erdvės saugumo;
atsižvelgdama į tai, kad 2023 m. liepos 10–11 d.Vilniuje įvyks Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos viršūnių susitikimas, kurio metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas Šiaurės Atlanto erdvės kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui
atsižvelgdama į viešosios įstaigos „Blue/ Yellow“ ir viešosios įstaigos „StiprūsKartu“ 2023 m. gegužės 23 d. prašymą tapti iniciatyvos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“, kuria siekiama atkreipti viso pasaulio dėmesį į padėtį Ukrainoje ir jos galimybę tapti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos nare, partnere;
suprasdama ir vertindama Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos viršūnių susitikimo mastą ir svarbą pasaulio politinių įvykių kontekste ir galimybę atkreipti dar didesnį viso pasaulio dėmesį į padėtį Ukrainojeir jos deklaruojamą norą tapti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos nare
pažymėdama, kadlabai svarbi Ukrainos identiteto dalis ir vienas oficialių Ukrainos simbolių – Ukrainos vėliava, kurios spalvos žinomos ir atpažįstamos visame pasaulyje;
priima šią rezoliuciją, kuria:
– skatina ir rekomenduoja visiems Vilniaus miesto savivaldybėje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriams 2023 m. liepos 7–11 d. ant daugiabučių gyvenamųjų namų iškelti Ukrainos vėliavą, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka yra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas nepritarti šios iniciatyvos įgyvendinimui;
– deklaruoja, kad Ukrainos vėliavų iškėlimas ant Vilniaus miesto savivaldybėje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų neturi sukelti papildomos finansinės naštos butų ir kitų patalpų savininkams.
Vilniuje bus atliekama legioneliozės prevencija: ką svarbu žinoti?
Birželio 21-22 dienomis AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) šilumos tiekimo tinkle pakels temperatūrą ir sudarys sąlygas namų administratoriams ir bendrijoms pastatuose papildomai atlikti legioneliozės prevenciją. Reguliari terminė dezinfekcija – efektyviausias būdas apsisaugoti nuo legioneliozės. Taip pat svarbus gyventojų atsakingas elgesys ir bendradarbiavimas, kuris užtikrina šios prevencinės priemonės efektyvumą.
Legionella bakterijos dauginasi +20-50 °C temperatūros vandenyje, o žūsta, kai vandens temperatūra pakyla virš 65 °C. Siekiant užkirsti kelią pavojingos bakterijos plitimui, kuri sukelia ūminę infekciją, du kartus per šildymo sezoną namų administratoriai privalo pastatuose atlikti terminę dezinfekciją, kitaip dar vadinamą termošoku. Tokios dezinfekcijos metu karšto vandens sistemose temperatūra pakeliama mažiausiai iki 66 °C.
Per terminę dezinfekciją namų administratorių paskirtas daugiabučio namo vidaus inžinerinių ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas turi ne tik sistemoje pakelti karšto vandens temperatūrą, bet ir dalyje butų pamatuoti vandens temperatūrą.
Ypač svarbu, kad gavę namų administratorių pranešimą apie konkrečiame daugiabutyje atliekamą dezinfekciją, gyventojai pareigingai 5 minutėms atsuktų karšto vandens čiaupus ir leistų vandeniui nubėgti.
Taip pat po terminės dezinfekcijos gyventojams rekomenduojama nuimti dušų, čiaupų galvutes, mechaniškai nuvalyti nuosėdas ir pamerkti į specialią dušo galvutėms dezinfekuoti skirtą priemonę.
Savo gyvenamąjį daugiabutį renovuoti norintys gyventojai jau nuo vasario 24 d. gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti.
Tačiau kvietimo paraiškas priimanti Aplinkos projektų valdymo agentūra informuoja – reikės atitikti būtinąsias sąlygas, viena jų – pasiekti A energinio naudingumo klasę. Aplinkos ministerija nusprendė papildyti reikalavimą, kad norintys pasinaudoti valstybės parama daugiabučių modernizacijai, turės pasiekti A energinio efektyvumo klasę. Ministerijos įsitikinimu, šis sprendimas yra neišvengiama ateitis Todėl gyventojai, galvodami apie renovaciją, turėtų apsispręsti dėl A klasės, nes valstybė savo finansus kreips būtent į ją.
Paraiškų teikimas jau paskelbtas nuo vasario 24 d., jas per Agentūros APVIS sistemą gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administratoriai, savivaldybės bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai. Sugriežtinus atitikties reikalavimus, tikimasi, kad numatytų lėšų – 410 mln. eurų – turėtų užtekti visoms paraiškoms finansuoti, todėl konkursinis paraiškų atrankos būdas nebus taikomas.
Reikalavimas pasiekti A energinio naudingumo klasę, yra naudingas visomis prasmėmis – tiek gyventojams, tiek gamtai. Mažėja ne tik sąskaitos už šildymą, bet ir aplinkos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, reikia mažiau energetinių išteklių, kyla nekilnojamojo turto vertė. „Prieš skelbiant šį kvietimą, aplinkos ministerijos užsakymu atlikta analizė parodė, jog atnaujinti daugiabutį namą iki A energinio naudingumo klasės finansiškai apsimoka – nors projekto išlaidos padidėja, tačiau mėnesio įmokos išauga nežymiai, o per 20 metų laikotarpį namo gyventojai už šildymą gali sutaupyti daugiau nei 200 tūkst. eurų“, – tvirtina Aplinkos ministras.
Kvietimo sąlygose valstybės paramai gauti numatytas reikalavimas ne tik pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę, bet ir sumažinti energijos sąnaudas. Lyginant su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki projekto įgyvendinimo, šios sąnaudos po projekto įgyvendinimo turės būti ne mažesnės nei 40 proc.
