Jau netrukus prasidėsiantis šildymo sezonas grasina gerokai patuštinti gyventojų pinigines, nes Lietuvoje brangsta centralizuotai tiekiama šiluma. Kaip gyventojai gali sumažinti išlaidas už šildymą ir ką daryti, kad šiluma patalpose būtų naudojama taupiau, o butuose būtų – šilčiau?
Centralizuotą šilumą tiekiantys įvairių šalies miestų šilumos tinklai prognozuoja, kad šilumos kaina ateinantį šildymo sezoną, priklausomai nuo regiono, gali išaugti 10-60 proc., palyginti su praėjusiu šildymo sezonu. Tai reiškia, kad už šildymą gyventojai mokės gerokai daugiau nei pernai ar užpernai.
Tiesa, daug kas priklausys nuo to, kokios būklės daugiabučiuose gyvenama. Senuose ir nerenovuotuose pastatuose šilumos bus suvartojama daugiau, naujuose ar modernizuotuose daugiabučiuose – mažiau. Šilumos suvartojimo rodikliai priklausys ir nuo to, kaip tinkamai namai yra paruošti artėjančiam šildymo sezonui.
Roges ruošė vasarą
Nuo vasaros pradžios bendrovės specialistai vykdė šildymo sistemų hidraulinius bandymus, atliko sistemų praplovimo bei kitus reikiamus darbus, keitė įvairias sklendes, balansinius ventilius, apsauginius vožtuvus, drenažo ventilius, tvarkė vamzdynus bei atliko daugybę kitų darbų, kad gyventojams būtų užtikrintas sklandus ir efektyvus šilumos tiekimas.
Pigūs būdai šilumai taupyti
Šilumos suvartojimas kone labiausiai priklauso nuo pastato būklės, tačiau šalia egzistuoja paprasti bei mažai investicijų reikalaujantys šilumos energijos taupymo būdai, kuriuos gali naudoti visi būstų savininkai. Taigi žinant, kaip taupyti šilumą daugiabučiuose, galima tikėtis mažesnių sąskaitų už šildymą.
Vienas iš veiksmingų būdų, kurį gali nesunkiai įgyvendinti kiekvienas gyventojas – tai nesandarių langų ir durų izoliavimas. Sandarinti langus geriausia šiuolaikinėmis izoliacinėmis priemonėmis, kurios nėra brangios, tačiau efektyvios. Užsandarinę plyšius tarp stiklo ir lango rėmo, o tuo pačiu tarp lango rėmo ir sienos, pasieksime geriausią efektą.
Prie šilumos taupymo prisideda ir įstiklinti balkonai, nes žymiai sumažėja šalto oro skverbimasis į butą, ypač – senos statybos daugiabučiuose namuose.
Kitas patikimas ir nieko nekainuojantis būdas – tikslingas užuolaidų bei žaliuzių naudojimas. Dienos metu jas reikia atidengti, kad į patalpas patektų kuo daugiau saulės šilumos, o nakties metu jos turėtų būti uždengtos. Tiesa, užuolaidas reikėtų rinktis nedengiančias radiatorių, priešingu atveju šiluma sunkiau sklis po patalpas.
Dar vienas vos keletą eurų kainuojantis šilumos taupymo būdas – už radiatorių montuojamas šilumą atspindintis ekranas. Tai į foliją panaši plėvelė, kuri įrengiama tarp sienos bei radiatoriaus. Dėl sumontuoto ekrano atsiranda savotiškas barjeras, kuris padeda kuo didesniam šilumos kiekiui pasklisti po kambarius, o ne būti iššvaistytai pro sienas.
Reguliavimas ir vėdinimas
Bene efektyviausias šilumos energijos taupymo būdas – naudotis radiatorių temperatūros reguliavimo galimybe, jeigu tokia, žinoma, yra.
Išvykstant iš namų, ar einant miegoti patarčiau šildymą sumažinti bent keletu laipsnių. Įrodyta, kad sumažinus patalpų temperatūrą 1 laipsniu, sutaupoma apie 5 proc. šildymo išlaidų.
Daugiabučių gyventojai turi nepamiršti vėdinti patalpų net ir šalčiausiomis dienomis. Patariama vėdinti patalpas sudarant trumpalaikį skersvėjį, kadangi intensyvus, tačiau trumpas vėdinimas daug efektyvesnis nei ilgalaikis.
Šaltuoju metu laiku taip pat nederėtų laikyti pravirų laukujų ir rūsių durų, laiptinės langų, stogo liukų, nes taip didinami viso namo šilumos nuostoliai.
Trijų parų taisyklė
Sostinei oficialiai paskelbus šildymo sezono pradžią daugiabučių gyventojai neturėtų nustebti, kad po paskelbimo butuose radiatoriai vis tiek nepradeda šilti. Mat visame mieste daugiabučiai pradedami šildyti etapais ir ne visi iš karto. Tradiciškai šildymas visiems namams turi būti įjungtas per 3 paras nuo oficialios šildymo sezono pradžios.
Pirmąją šildymo pradžios dieną tradiciškai sulaukiame daugiausia gyventojų skambučių su klausimu, kodėl jų namai šąla. Noriu iš anksto nuraminti ir paraginti gyventojus turėti kantrybės, nepulti pirmosiomis dienomis ieškoti pagalbos bei skambinti namą administruojančiai įmonei. Kreiptis į specialistus reikėtų tada, kai radiatoriai bute, esant žemesnei nei 12 laipsnių lauko oro temperatūrai, nešyla ilgiau nei 3 paras nuo šildymo sezono pradžios.
Neretai pasitaiko, kad net ir po 3 parų radiatoriai butuose nešyla todėl, jog viršutiniuose namo aukštuose esančiose patalpose nebuvo nuorinti šildymo prietaisai. Siekiant išvengti nesklandumų viršutinių aukštų gyventojai, prasidėjus šildymo sezonui, turėtų patys prevenciškai nuorinti radiatorius. Šią procedūrą gali tekti pakartoti kelis kartus, kol oras visiškai pasišalins iš sistemos.
Nuorinti šildymo prietaisus išties nesudėtinga. Jei patiems to padaryti nepavyksta, patariu paprašyti pagalbos kaimynų ar pažįstamų, galiausiai paieškoti informacijos internete. Jeigu ir tai negelbsti, tuomet reikėtų kreiptis į namą administruojančią įmonę.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl šildymo sezono pabaigos Nr. 30-1185/21, 2020-2021 metų šildymo sezonas baigiamas 2021 m. gegužės 5 d. gyvenamuosiuose namuose ir administraciniuose pastatuose .
Jeigu svarstote apie daugiabučio atnaujinimą, dabar yra ypač palankus metas. Kvietimo terminas pratęstas, atsižvelgus į didelį daugiabučių gyventojų susidomėjimą ir ilgesnius sprendimų priėmimo terminus karantino metu.
Paraiškas daugiabučiams renovuoti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą bus priimamos iki 2021 m. birželio 1 d.
Jas gali teikti savivaldybės, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos administratoriai.
Kad būtų priimtas sprendimas atnaujinti daugiabutį, su tuo turi sutikti ne mažiau nei 55 procentai butų bei kitų patalpų savininkai. Šis reikalavimas nebus taikomas, jei su paraiška atnaujinti daugiabutį pateikiamas finansuotojo pritarimas lengvatinio kredito suteikimui.
Taip pat valstybė skiria paramą visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti bei kompensuoti 30 proc. investicijų, susijusių su energijos taupymo priemonių pritaikymu. Gyventojams, turintiems mažas pajamas, yra papildomai teikiama 100 procentų parama, padengianti visas jiems tenkančias išlaidas, kurios kyla dėl namo renovacijos projekto įgyvendinimo.
2020 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1V-1357, Vidaus reikalų ministerija patvirtino “prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti, paskelbimo, informacinių ženklų apie draudimą rūkyti įrengimo tvarkos aprašą”. Pridedamas įsakymas.
Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į paskutinius įvykius – daugiabučiuose namuose įvykusias bendrojo naudojimo objektų konstrukcijų avarijas ir siekdama skatinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų (bendrijų pirmininkus, administratorius ir jungtinės veiklos sutartimis įgaliotus asmenis) ir patalpų savininkų sąmoningumą, teikia sekančią informaciją.
Vilniaus mieste yra daugiau kaip septyni tūkstančiai daugiabučių namų, kurių didžioji dalis pastatyta iki 1993 metų, dalis jų eksploatuojami daugiau kaip 50 metų. Daugiabučių namų gyvavimo, kokybiško, saugaus naudojimo laikotarpis priklauso nuo prevencinių, savalaikių remonto ir atnaujinimo darbų atlikimo.
Norėtume atkreipti daugiabučių namų savininkų dėmesį į tai, kad pagrindinės pastato konstrukcijos ir bendroji inžinerinė įranga, nepriklausomai nuo to ar patalpos savininkas turi galimybę tiesiogiai naudotis minėtais objektais, bendrosios nuosavybės teise priklauso visiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie turi pareigą šiuos objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
Kiekviename daugiabučiame name bendrojo naudojimo objektų valdymui turi būti savininku sprendimu pasirinktas valdymo būdas – įsteigta bendrija, sudaryta jungtinės veiklos sutartis ar paskirtas administratorius.
Toliau norėtume akcentuoti valdytojų pareigas ir atsakomybes vykdant daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Valdytojo pareiga organizuoti daugiabučio namo techninę priežiūrą ir paskirti techninį prižiūrėtoją, kuris privalo vykdyti nuolatinius, periodinius ir specializuotus daugiabučio namo būklės stebėjimus. Jeigu minėtų apžiūrų metu nustatomi defektai, kuriuos skubiai nelikvidavus gali kilti pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas turi nedelsiant organizuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Pažymėtina, kad tokių darbų atlikimui daugiabučio namo patalpų savininkų sutikimo nereikia, tačiau valdytojas apie šių darbų atlikimą privalo informuoti savininkus, kurie privalo apmokėti šiuos darbus.
Eksploatuojant ir prižiūrint daugiabutį namą labai svarbu laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius konstrukcijų, inžinerinės įrangos defektus, taikyti profilaktines priemones saugojančias nuo ankstyvojo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos susidėvėjimo. Šiuose etapuose labai svarbus yra valdytojų ir patalpų savininkų bendradarbiavimas ir bendravimas, kai patalpų savininkai, pastebėję minėtus defektus, apie jos informuoja valdytoją, kuris operatyviai reaguos į pranešimą ir imsis veiksmų problemai spręsti. Tokiais prevenciniais veiksmais būtų pratęstas daugiabučio namo kokybiško naudojimo, su mažiausiomis lėšų sąnaudomis, laikotarpis ir užtikrinamos komfortiškos gyvenimo sąlygos daugiabučio namo gyventojams.
Skatindama saugų daugiabučių namų naudojimą ir siekdama sukurti jaukų ir gražų Vilniaus miestą ir aplinką, Vilniaus miesto savivaldybė kviečia daugiabučių namų savininkus aktyviai dalyvauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės remiamoje daugiabučių namų modernizavimo programoje. Taip pat kviečiame visus gyventojus ir savininkus, kurių pastatuose yra galimai avarinių balkonų ir fasadų architektūrinių detalių, aktyviai dalyvauti Savivaldybės patvirtintose programose ir pasinaudoti galimybe gauti finansinę paramą, su kuriomis galite susipažinti http://www.vsaa.lt/index.php/bendruomenei/about:blank
Gerb. gyventojai, kviečiame susipažinti su Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje patvirtintomis sanitarijos ir higienos taisyklėmis.
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės
tarybos
2018-05-09 d.
sprendimu Nr. 1-1533
SANITARIJOS IR HIGIENOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sanitarijos ir higienos taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja visuomenės sveikatos kontrolę Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje.
2. Taisyklės galioja visoje Savivaldybės teritorijoje, jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys (toliau – asmenys). Įgyvendindami Taisyklių reikalavimus, asmenys privalo elgtis sąžiningai, vadovautis protingumo, geros moralės ir atsakomybės principais, nepažeisti visuomenės ir valstybės interesų, kitų asmenų teisių ir laisvių.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1.gyvenamosios patalpos – gyvenamosios paskirties patalpos ir pastatai, skirti gyventi šeimai (šeimoms), įvairių socialinių grupių asmenims;
3.2. naudotojas – statinio (patalpų) savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių, susitarimų ar teismo sprendimų pagrindu.
4. Kitas Taisyklėse vartojamas sąvokas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir jų įgyvendinamieji teisės aktai.
II. BENRIEJI SANITARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI
5. Negalinčių savimi pasirūpinti fizinių asmenų tinkamą priežiūrą organizuoja tėvai, globėjai, pilnamečiai vaikai arba paskirti socialiniai darbuotojai.
6. Pastatuose naudojamų šiukšlių šalintuvų paviršiai turi būti sandarūs, lengvai plaunamu ir dezinfekavimo priemonėms atspariu paviršiumi.
7. Draudžiama:
7.1. šiukšlinti bendrojo naudojimo patalpose ir liftuose;
7.2. užsiimti bet kokia veikla, kuri sukelia ar gali sukelti bendrojo naudojimo patalpų užterštumą ar skatinti parazitų, graužikų veisimąsi;
7.3. nešti į gyvenamąsias ir (ar) bendrojo naudojimo patalpas bei jose kaupti išmestas ar kitokiu būdu atsikratytas atliekas, nenaudojamas medžiagas ar daiktus;
7.4. užgriozdinti bendrojo naudojimo patalpas, jų prieigą prie bendrosios inžinerinės įrangos;
7.5. gyventi ar leisti kitiems asmenims gyventi bendrojo naudojimo patalpose;
7.6. į nuotekų šalinimo sistemą mesti daiktus ar medžiagas, galinčias užkišti ar sugadinti nuotekų šalinimo sistemą ar atskiras jos dalis;
7.7. mesti ar pilti į šiukšlių šalinimo sistemas degiuosius skysčius, nuodingas ar žmogaus sveikatai pavojingas medžiagas ir statybos atliekas;
7.8. iš balkonų, lodžijų ar per atidarytus langus valyti, dulkinti kilimus, grindų dangas, patalynę, drabužius ar kitus daiktus;
7.9. plauti, valyti, šluoti balkoną, plauti jame esančius daiktus ar prausti gyvūnus balkonuose taip, kad dulkės, vanduo, kiti skysčiai ar medžiagos ištekėtų iš balkono, terštų, gadintų kitų asmenų balkonus, langus, namo sienas ar kitus pastato elementus bei šalia jų esančius daiktus;
7.10. laistyti ar tręšti balkonuose, prie balkonų ar langų auginamas gėles tokiu būdu, kad vanduo ar kiti skysčiai tekėtų ant kitų asmenų balkonų, langų, namo sienų ar kitų pastato elementų;
7.11. pastatų teritorijose ir patalpose laikyti nuodingas, užkrečiamąsias ligas sukeliančias medžiagas, maisto produktų ir kitas atliekas.
III. PRIVALOMI PREVENCINIAI VEIKSMAI ŽMONIŲ SERGAMUMUI MAŽINTI
8. Asmenys privalo laiku įvykdyti kovai su užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis Savivaldybės tarybos sprendimuose ir (ar) Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose nurodytas priemones.
9. Pastatų patalpose ir valdomoje teritorijoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų užkrečiamųjų ligų šaltinių. Naudotojai privalo organizuoti vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją).
10. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose bendrojo naudojimo objektų valdytojui organizuojant dezinsekcijos ir deratizacijos darbus, esant poreikiui namo patalpų naudotojai tuo pačiu metu organizuoja analogiškus darbus nuosavybės teise priklausančiose ar naudojamose patalpose.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
11. Kaip vykdomi Taisyklių reikalavimai, kontroliuoja Savivaldybės administracijos ir kiti įgalioti pareigūnai.
12. Asmenys, pažeidę Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
13. Taisyklių laikymosi kontrolę vykdančių pareigūnų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
____________________________
Prašymus galite įmesti į pašto dėžutę.
Telefonai:
