Kvietimas naujam renovacijos etapui

Spalio 2 d. aplinkos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas dalyvavimui daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Paraiškų teikimo laikas Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA) – nuo šių metų lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d.

Naujajame kvietime nebeliko renovuojamų daugiabučių kvotų savivaldybėms, tad paraiškas gali teikti visi norintys, tačiau prioritetas bus teikiamas tiems, kurie siūlys kvartalinės renovacijos, o ne pavienių daugiabučių namų atnaujinimo projektus. Paraiškos teikiamos tik gavus gyventojų sutikimą. Šiuo metu, jau paskelbus kvietimą, renovacijos administratoriai turėtų suskubti rengti investicijų planus ir gauti gyventojų pritarimą renovacijai – paraiškos BETA turi būti teikiamos jau gavus ne mažesnį nei 50 +1 proc. butų savininkų. Valstybės parama – nesumažėjo. Pagal naująjį kvietimą prisijungę daugiabučiai gaus 30 proc. valstybės paramą energinį efektyvumą didinančių priemonių įgyvendinimui ir 100 proc. paramą atnaujinimo projekto parengimo, projekto ekspertizės, administravimo ir techninės priežiūros išlaidoms.

Numatoma, kad pagal naująjį kvietimą kitąmet bus įgyvendinta maždaug 500 daugiabučių atnaujinimo projektų. Paraiškos, kurioms kitąmet nebus skirta parama, bus įtrauktos į rezervinį sąrašą, kuriame esantys projektai bus įgyvendinti sekančiais metais. Paraiškų daugiabučių renovacijai BETA laukia nuo šių metų lapkričio 1 d.  iki 2018 m. vasario 1 d.

Paraiškas gali teikti savivaldybės paskirtieji renovacijos administratoriai, daugiabučių namų bendrijų pirmininkai, privačios įmonės, teikiančios renovacijos administravimo paslaugas.

Paraiškas BETA vertinimui turi būti teikiamos jau gavus ne mažesnį nei 50 +1 proc. butų savininkų sutikimą. Parama renovacijai sudaro 30 proc. energinį efektyvumą didinančioms priemonėms ir 100 proc. projekto parengimo, projekto ekspertizės, administravimo ir techninės priežiūros išlaidoms padengti.

 

 

Daugiabučių atnaujinimo projektams įgyvendinti – palankesnės sąlygos

Vyriausybė 2017-05-17 d. posėdyje pritarė projekto dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti pakeitimams, kurie gyventojams sudarys palankesnes sąlygas daugiabučių atnaujinimo projektams įgyvendinti. Šiuo metu galiojanti paramos teikimo schema, kai apskaičiuoto dydžio valstybės parama išmokama per kelis metus nurašant palūkanas iki 0 proc., nepriimtina gyventojams, sudėtinga administruoti, o finansų įstaigos pagal šią schemą atsisako dalyvauti programos įgyvendinime ir finansuoti projektus. Vyriausybei pritarus naujam projektui dėl valstybės paramos daugiabučiams modernizuoti, atsiras galimybė į šį procesą pritraukti daugiau privačių bankų lėšų, užtikrinant pakankamą projektų finansavimą, gyventojams sudaromos palankesnės sąlygos įgyvendinti projektus – 15 procentų subsidiją energinį efektyvumą didinančioms priemonėms gauti iš karto įgyvendinus projektą ir pasiekus įstatyme nustatytas sąlygas. Bendra valstybės parama sieks 30 procentų.  Daugiabučių namų projektų administratoriai  galės nedelsiant kreiptis į finansuotojus dėl kredito sutarčių pasirašymo ir pradėti rangos darbus. Projektu taip pat pakeistos mėnesinės įmokos, susijusios su atnaujinimo (modernizavimo) projekto investicijų apmokėjimu, apskaičiavimo formulė, o tai leis įgyvendinti efektyvesnius projektus siekiant ne tik C energinio naudingumo klasės, bet ir aukštesnės energinio naudingumo klasės.

Dėl naujų šilumos paskirstymo metodų

Siekdama tobulinti šilumos paskirstymą, padaryti jį skaidresnį, tikslesnį, išsamesnį bei atitinkantį vartotojo poreikius, 2016-06-13 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino naujus rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus, kurie pradės galioti 2017-06-15 (toliau – Nauji metodai).

Vartotojų anksčiau be papildomo pagrindimo pasirinkti šiuo metu galiojančiuose metoduose įtvirtinti koeficientai ir jų dydžiai, kuriems pagal Naujus metodus reikalingas pagrindimas, gali būti taikomi tik pateikus tų koeficientų ir dydžių nustatymą pagrindžiančius dokumentus (pagal Naujų metodų reikalavimus atliktus skaičiavimus, auditoriaus išvadas ar pan.).

Esminiai Naujų metodų pasikeitimai:

Siekiant tiksliau paskirstyti tarp namo vartotojų sunaudotą šilumos kiekį, bus nustatomas ir paskirstomas gyventojams šilumos kiekis, suvartotas su nepaskirstytu karštu vandeniu. Jis atsispindės mokėjimo pranešimo naujoje eilutėje „Butui priskirtas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis“.

Šildymo sezono metu mokestis už gyvatuką – cirkuliaciją –bus skaičiuojamas pagal ne mažiau kaip trijų nešildymo sezono mėnesių faktinius cirkuliacijos duomenis, taip pat bus galimybė šilumos cirkuliacijos kiekį nustatyti eksperimento būdu arba pagal audito duomenis.

Namuose, kuriuose yra vartotojų, atsijungusių nuo centralizuotos šildymo sistemos, nelieka galimybės pasirinkti bendrosioms reikmėms skirto šilumos kiekio priskyrimo koeficiento „0“, t.y. atsijungusiems vartotojams bus priskirtas atitinkamas šilumos kiekis bendrosioms namo reikmėms. Ankstesnis nulinio koeficiento pasirinkimas, nepagrįstas skaičiavimais (auditu), negalios.

Pastatų bendraturčiai, valdytojai, administratoriai įstatymų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl naujų metodų bei koeficientų dydžių taikymo ir apie priimtus sprendimus informuoja šilumos tiekėją. Platesnė informacija dėl naujų metodų taikymo ir įsigaliojimo skelbiama www.regula.lt .

Pelėsis daugiabučiuose namuose

Pelėsis – problema, su kuria yra susidūręs ne vienas. Dažnas puola naikinti šį nekviestą svečią savarankiškai, tačiau specialistai įspėja: kartais gali prireikti ir profesionalo pagalbos, mat pelėsis gali slėptis ir nepastebimose vietose. Pelėsio sporų yra visur, tačiau jos daugintis ima esant didelei drėgmei, nepakankamam vėdinimui. Pelėsis tampa matomas plika akimi bei užuodžiamas specifinis kvapas. Jei namo konstrukcijos tvarkingos, o pelėsis vis tiek atsirado, priežastis gali būti padidėjusi patalpų oro drėgmė. Drėgmė bute atsiranda kai skalbiama, džiovinama, maudomasi, gaminamas maistas, laistomos gėlės. Todėl  drėgmę šalinti reikia nuolat vėdinant patalpas ir palaikant ne žemesnę nei 18 laipsnių temperatūrą patalpose. Dažniau reikia  atkreipti dėmesį ir į vietas, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį: virtuvė, vonia ir dušas – jose drėgmės susidaro daugiausiai. Reikėtų nepamiršti, kad išsimaudžius duše ar vonioje, jei šiose patalpose nėra mechaninio vėdinimo ar lango, perteklinę drėgmę iš šių patalpų galima pašalinti atidarius jų duris, kad išsisklaidytų garai ir šiluma.

Gyventojai ne visada patys kalti dėl pelėsio atsiradimo – kartais tai būna statybinis brokas. Kartais patalpos drėgmė yra tinkama, bet dėl blogo apšiltinimo aplink langus ir kambario kampuose vis tiek formuojasi pelėsis. Ten, dėl statybinio broko gali ženkliai padidėti santykinė oro drėgmė ir atsirasti palanki terpė formuotis pelėsiui.

Prieš pradedant naikinti pelėsį svarbu išsiaiškinti jo atsiradimo priežastį. Kaip minėta, pagrindinės pelėsio atsiradimo priežastys – drėgmė, nepakankama temperatūra ir netinkamas vėdinimas. Tad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kurios iš šių priežasčių lėmė pelėsio atsiradimą namuose ir nedelsiant imti jas šalinti, t. y. mažinti drėgmę, palaikyti tinkamą temperatūrą ir užtikrinti tinkamą vėdinimą. Pelėsis atsiranda, jei patalpose yra drėgna. Patys su sienų pelėsiu galime kovoti, jei pelėsis yra apėmęs nedidelį plotą ir kai pašalinamos drėgmės priežastys. Sienas reikėtų nuvalyti specialiu fungicidiniu tirpalu, po to nuplauti švariu vandeniu ir palikti išdžiūti dvi – tris dienas. Išdžiūvus sienai, pelėsiai nuvalomi kietu metaliniu šepečiu. Valant sienas, kambario durys turi būti uždaros, o langai – atidaryti. Pelėsį naikinant savarankiškai, to negalima daryti plikomis rankomis. Būtina mūvėti gumines pirštines, užsidėti apsauginius akinius ir respiratorių – taip nepakenksite savo sveikatai. Taip pat, kovojant su šia problema daugiabučiuose pravartu įsitikinti, ar tai tik vieno buto problema, ar viso namo. Pirmiausiai reikia apžiūrėti namo išorę ir įsitikinti, kad konstrukcijos nekelia įtarimų. Tačiau kai kuriais atvejais patys gyventojai išnaikinti pelėsio negali. Jeigu grybai paviršiuje – žmonės gali juos panaikinti patys. Tačiau pelėsiniai grybai gali būti giliai įsiskverbę už apdailos, plokščių. Tada namų priemonės nepadeda ir reikia ozono, arba kokiomis kitomis dujomis naikinti pelėsinius grybus. Čia jau reikia specialisto, patys gyventojai jų nepanaikins.

Įtarti, kad pelėsis įsiveisęs nematomose vietose, galima namuose pajutus nemalonų kvapą: jeigu pelėsis įsiveisęs po plokštėmis, tada atsiranda smarvė. Ir jeigu gyventojai nuvalo pelėsį, o greitai jis vėl atsiranda, tokiu atveju reikia įtarti, kad už plokščių yra įsiveisę pelėsiniai grybai.