Pelėsis – problema, su kuria yra susidūręs ne vienas. Dažnas puola naikinti šį nekviestą svečią savarankiškai, tačiau specialistai įspėja: kartais gali prireikti ir profesionalo pagalbos, mat pelėsis gali slėptis ir nepastebimose vietose. Pelėsio sporų yra visur, tačiau jos daugintis ima esant didelei drėgmei, nepakankamam vėdinimui. Pelėsis tampa matomas plika akimi bei užuodžiamas specifinis kvapas. Jei namo konstrukcijos tvarkingos, o pelėsis vis tiek atsirado, priežastis gali būti padidėjusi patalpų oro drėgmė. Drėgmė bute atsiranda kai skalbiama, džiovinama, maudomasi, gaminamas maistas, laistomos gėlės. Todėl drėgmę šalinti reikia nuolat vėdinant patalpas ir palaikant ne žemesnę nei 18 laipsnių temperatūrą patalpose. Dažniau reikia atkreipti dėmesį ir į vietas, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį: virtuvė, vonia ir dušas – jose drėgmės susidaro daugiausiai. Reikėtų nepamiršti, kad išsimaudžius duše ar vonioje, jei šiose patalpose nėra mechaninio vėdinimo ar lango, perteklinę drėgmę iš šių patalpų galima pašalinti atidarius jų duris, kad išsisklaidytų garai ir šiluma.
Gyventojai ne visada patys kalti dėl pelėsio atsiradimo – kartais tai būna statybinis brokas. Kartais patalpos drėgmė yra tinkama, bet dėl blogo apšiltinimo aplink langus ir kambario kampuose vis tiek formuojasi pelėsis. Ten, dėl statybinio broko gali ženkliai padidėti santykinė oro drėgmė ir atsirasti palanki terpė formuotis pelėsiui.
Prieš pradedant naikinti pelėsį svarbu išsiaiškinti jo atsiradimo priežastį. Kaip minėta, pagrindinės pelėsio atsiradimo priežastys – drėgmė, nepakankama temperatūra ir netinkamas vėdinimas. Tad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kurios iš šių priežasčių lėmė pelėsio atsiradimą namuose ir nedelsiant imti jas šalinti, t. y. mažinti drėgmę, palaikyti tinkamą temperatūrą ir užtikrinti tinkamą vėdinimą. Pelėsis atsiranda, jei patalpose yra drėgna. Patys su sienų pelėsiu galime kovoti, jei pelėsis yra apėmęs nedidelį plotą ir kai pašalinamos drėgmės priežastys. Sienas reikėtų nuvalyti specialiu fungicidiniu tirpalu, po to nuplauti švariu vandeniu ir palikti išdžiūti dvi – tris dienas. Išdžiūvus sienai, pelėsiai nuvalomi kietu metaliniu šepečiu. Valant sienas, kambario durys turi būti uždaros, o langai – atidaryti. Pelėsį naikinant savarankiškai, to negalima daryti plikomis rankomis. Būtina mūvėti gumines pirštines, užsidėti apsauginius akinius ir respiratorių – taip nepakenksite savo sveikatai. Taip pat, kovojant su šia problema daugiabučiuose pravartu įsitikinti, ar tai tik vieno buto problema, ar viso namo. Pirmiausiai reikia apžiūrėti namo išorę ir įsitikinti, kad konstrukcijos nekelia įtarimų. Tačiau kai kuriais atvejais patys gyventojai išnaikinti pelėsio negali. Jeigu grybai paviršiuje – žmonės gali juos panaikinti patys. Tačiau pelėsiniai grybai gali būti giliai įsiskverbę už apdailos, plokščių. Tada namų priemonės nepadeda ir reikia ozono, arba kokiomis kitomis dujomis naikinti pelėsinius grybus. Čia jau reikia specialisto, patys gyventojai jų nepanaikins.
Įtarti, kad pelėsis įsiveisęs nematomose vietose, galima namuose pajutus nemalonų kvapą: jeigu pelėsis įsiveisęs po plokštėmis, tada atsiranda smarvė. Ir jeigu gyventojai nuvalo pelėsį, o greitai jis vėl atsiranda, tokiu atveju reikia įtarti, kad už plokščių yra įsiveisę pelėsiniai grybai.