Renovuojamų namų sąrašas

XLS formatas

Vilniaus miesto savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programa

PDF formatas
DOC formatas

Dažniausiai užduodami klausimai apie renovaciją

  • Vykdome viešąjį pirkimą dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) energinio naudingumo sertifikatų bei investicijų planų parengimo paslaugų pirkimo. Paskelbėme šio pirkimo techninę specifikaciją svarstymui. Kad būtų tinkamai atliktas viešasis pirkimas šio metu sprendžiamas klausimas kuriai paslaugų kategorijai 11 ar 12 turi būti priskirtas šis pirkimas? Nuo to priklauso pirkimo būdo pasirinkimas. Gal tikslinga būtų palaukti kol CPO šią paslaugą nupirks ir per CPO katalogą nusipirktume šią paslaugą žymiai greičiau ir nebūtų pažeistos viešojo pirkimo procedūros?

    Perkančioji organizacija konkretų pirkimą priskiria kategorijai, nustato BVPŽ kodą, parenka pirkimo būdą.

    Manome, kad pagrindinė paslauga yra investicijų planų parengimas, o tai yra finansinio pobūdžio paslaugos, nes parengiamas strateginis dokumentas – finansavimo planas, pritaikytas konkrečiam daugiabučiam namui. Energinio naudingumo sertifikatų parengimas yra tik sudėtinė visų paslaugų dalis, todėl ši papildoma veikla gali būti nurodoma kaip papildoma greta pagrindinės paslaugos. Visgi, galutinį sprendimą dėl paslaugos priskyrimo atitinkamai kategorijai turi priimti perkančioji organizacija.

    Manytume, kad investicijų planų parengimo pagrindinė paslaugų kategorija 11, papildoma 12. Siūlytini kodai: Pagrindinė 11 paslaugų kategorija: pagrindinis kodas 79421200-3 (Projektų rengimo, išskyrus statybos darbus, paslaugos.)

    Prie papildomų kodų tikslinga nurodyti kodą iš 12 kategorijos: 71314300-5 (Energijos efektyvumo konsultacinės paslaugos)

    Dar galima iš 11 kategorijos taikyti 79411000-8 Bendrojo valdymo konsultacinės paslaugos

    Iš 12 kategorijos 71241000-9 Galimybių studijos, konsultavimo paslaugos, analizė

    Viešoji įstaiga CPO LT raštu 2013-03-19 informavo, kad yra paskelbusi viešąjį pirkimą dėl energinio naudingumo sertifikatų, investicijų planų ir energijos vartojimo audito paslaugu teikimo per CPO. Su konkurso metu atrinktais tiekėjais bus sudaromos preliminariosios sutartys, kurių pagrindu tiekėjai teiks savo paslaugas per CPO elektroninį katalogą. Pastabų dėl pirkimo sąlygų laukiama iki 2013-04-02. Taigi, šis pirkimas dar tik pradėtas, pirkimo procedūros užtruks dar kurį laiką. Siekiant paspartinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą rekomenduojama savivaldybėms pačioms organizuoti ir vykdyti šiuos pirkimus. Būtent šiuo tikslu yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp Aplinkos ministerijos, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros ir savivaldybių.

  • Kokia numatoma sutarties vertė?

    Perkančioji organizacija nustato pirkimo vertę, įvertinant, kad vieno investicinio plano kartu su energinio naudingumo sertifikatu parengimo paslaugų (įskaitant susijusias veiklas) preliminari vertė yra apie 1900 lt. su PVM. Perkančioji organizacija gali nuspręsti nurodyti vienos investicijų plano numatomą vertę (arba pirkimo sutarties vertę), į kurią atsižvelgiama vertinant pasiūlymus. Manytume, kad nėra tikslinga nurodyti vertės pirkimo dokumentuose, kadangi vėliau jos (vertės) keisti nebus galima. Atkreipiame dėmesį, kad pirkimo vertė, jeigu yra perkančiosios organizacijos pagrindimas ir gautas papildomas finansavimas, gali būti keičiama (žr. Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-04-18 išaiškinimą – patikslintą informaciją dėl pasiūlymų vertinimo).
  • Ar galima skaidyti pirkimą į dalis?

    Taip. Jeigu perkančioji organizacija nusprendžia pirkimo objektą grupuoti, nurodomi konkretūs grupavimo kriterijai ir reikalavimai pasiūlymų pateikimui (tikslinamos pirkimo sąlygos, techninė specifikacija, pasiūlymo forma, daugiabučių namų sąrašas pagal dalis ir t.t.), prašoma tiekėjų pateikti kainas tai daliai, kuriai teikia pasiūlymą (vienai daliai, kelioms dalims arba visoms dalims), reikalavimai laimėtojo nustatymui (sudaroma pasiūlymų eilė kiekvienai daliai atskirai), sutarties sudarymui (sudaroma sutartis kiekvienai daliai atskirai, nurodant namų sąrašą)
  • Ar yra numatoma pirkti vieno namo energinio naudingumo sertifikatą prieš renovaciją ir energinio naudingumo sertifikatą po renovacijos? Jeigu ne taip, tai prašome paaiškinti kokia bus energinio naudingumo sertifikato po renovacijos pirkimo ir apmokėjimo procedūra.

    Energinio naudingumo sertifikatų po atnaujinimo (modernizavimo) nėra šio Projekto veikla bei šio pirkimo objektas. Sertifikatai po namo atnaujinimo (modernizavimo) bus rengiami (perkamos ENS parengimo paslaugos) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinus namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą (t.y. po atnaujinimo). Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir perkančiosios organizacijos pasitvirtintomis Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis (jeigu taikomos), yra galimybė pirkti iš to paties tiekėjo papildomas paslaugas (t.y. šiuo atveju energinio naudingumo sertifikato po daugiabučio namo atnaujinimo parengimas).
  • Ar galima investicinių projektų bei energinių naudingumų sertifikatų daugiabučiams namams pirkimų vykdymą pavesti savivaldybės jau paskirtam programos įgyvendinimo administratoriui, kadangi jeigu pirkimą vykdys savivaldybė, negalės vykdyti mažos vertės pirkimo , bet tektų organizuoti „tarptautinį“ pirkimą ?

    Informuojame, kad vadovaujantis VP3-1.1-AM-02-V priemonės „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. D1-454 (Žin., 2009, Nr. 95-4049; 2012, Nr. 19-863), (Aprašo 13 ir 24 punktai), numatyta, kad projekto partneriais gali būti tik savivaldybės, Aplinkos ministerija ir VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Vadovaujantis Aprašu sudaryta Partnerystės sutartis tarp Projekto vykdytojo – BUPA ir Projekto partnerio – savivaldybės, todėl tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos tik Projekto vykdytojo ir Projekto partnerio (šiuo atveju savivaldybių) patirtos išlaidos. Taigi, savivaldybės pačios turi vykdyti energinio naudingumo sertifikatų ir investicijų planų pirkimus*, sudaryti sutartis, priimti paslaugas, nepavedant šių funkcijų kitoms įstaigoms (savivaldybės įmonėms, UAB ir pan.). (*vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 1 d. perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti (t.y. iki pirkimo sutarties sudarymo) gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją, tačiau pirkimo sutartį sudaro ir išlaidas patiria įgaliotoja (ne įgaliotinis). Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis partnerystės sutartimi, už įvykdytų pirkimų atitikimą teisės aktų reikalavimams atsakomybė tenka Partneriui (savivaldybei)).
  • Savivaldybė gavo daugiabučių namų atnaujinimo(modernizavimo) energetinių sertifikatų ir investicinių projekto parengimo paslaugų pirkimo dokumentus. Ar galime juos koreguoti pagal savo pirkimo taisykles t.y koreguojama būtų tik neesminiai punktai (prisegu pakoreguotas sąlygas)?

    Patikslinimai galimi tik neesminiai. Patikslinti pirkimo dokumentai pateikiami aplinkos ministerijos interneto puslapyje rubrikoje “Naujas daugiabučių renovavimo modelis”. Be to, dokumentų elektroninės versijos bus persiųstos savivaldybių administracijoms jų nurodytais adresais.
  • Ar yra galimybė, kad mokėtų ne savivaldybė, bet mokėtojas būtų Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA)?

    Taip. Tokiu atveju, savivaldybės administracijai atrinkus nustatyta tvarka laimėtoją, būtų sudaroma trišalė sutartis tarp savivaldybės administracijos(Pirkėjo), tiekėjo ir BUPA (mokėtojo) (sutarties projektas pateiktas savivaldybėms ir patalpintas Aplinkos ministerijos svetainėje). Apie tai turi būti aiškiai nurodyta pirkimo dokumentuos , pridedant projektą tos sutarties, kurią numatoma pasirašyti.
  • Tuo atveju, jei po IP (investicijų planas) ir ENS (energinio naudingumo sertifikatas) parengimo namas atsisakys vykdyti namo renovaciją, ar bus reikalaujama grąžinti lėšas už minėtų dokumentų parengimą, kam?

    Įgyvendinant projektą „Daugiabučių namų skatinimas, II etapas“, vykdomos skatinimo veiklos, viena iš jų yra IP ir ENS parengimas. Tai yra savarankiška veikla, jos rezultatas (rodiklis) – parengti ir nustatyta tvarka suderinti dokumentai (IP ir ENS), kaip nurodyta pirkimo sąlygose (priede techninėje specifikacijoje), ten nėra nustatyta rodiklio – įgyvendinti parengtą IP, taigi veiklos baigtumas nėra siejamas su IP įgyvendinimu.
  • Savivaldybės pateiktame daugiabučių namų sąraše yra daug namų, turinčių daugiabučių namų savininkų bendrijas (DNSB). Ar DNSB reikės priskirti projekto administratorių, ar DNSB pirmininkai po IP (investicijų planas) ir ENS (energinio naudingumo sertifikatas) parengimo galės organizuoti daugiabučių namų renovacijos procesą?

    Savivaldybės programai įgyvendinti savivaldybės skiria programos administratorių pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsiduoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (Paramos įstatymas). Parengtas namo IP bus aptariamas su namo savininkais ir savininkams pritarus (patvirtinus), IP bus įgyvendinamas pagal Civilio kodekso, Paramos įstatymo, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725, reikalavimus. Projektą įgyvendina bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Vadovaujantis Paramos įstatymo 15 str. 2 dalimi,“ kai projektas įgyvendinamas pagal savivaldybės tarybos patvirtintą programą, šio projekto parengimo ir (ar) įgyvendinimo ir (ar) finansavimo organizavimas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimu gali būti pavestas savivaldybės įsteigtam pelno nesiekiančiam ar konkurso tvarka paskirtam fiziniam asmeniui, juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai arba jų padaliniams, turintiems teisę verstis atitinkama veikla.“ Bendrojo naudojimo objektų valdytojas pagal butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo nustatytas sąlygas sudaro pavedimo sutartį, kurios pavyzdinę formą nustatys Vyriausybės įgaliota institucija ir kontroliuoja šios sutarties vykdymą.
  • Pateiktame savivaldybės sąraše namų administratoriai yra trijų skirtingų kompanijų (yra ir savivaldybės paskirtų, ir gyventojų pasirinktų, savivaldybės kontroliuojamų ir privačių asmenų). Ar reikės šiems namų administratoriams skirti (išrinkti) vieną projekto administratorių? Kaip tarpusavyje jie suderins veiklą?

    Savivaldybės programai įgyvendinti savivaldybės skiria programos įgyvendinimo administratorių pagal Paramos įstatymą. Vyriausybei pateiktas minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame aiškiau apibrėžta Savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus sąvoka t. y. „Savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius – savivaldybės paskirtas (paskirti) bendrojo naudojimo objektų valdytojas (valdytojai), administruojantis (administruojantys) savivaldybės tarybos patvirtintoje programoje, kuri atitinka Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau – savivaldybės programa), nurodytus daugiabučius namus, arba savivaldybės paskirta jos įsteigta pelno nesiekianti įstaiga, arba kita jos kontroliuojama įmonė, arba savivaldybės paskirtas konkurso tvarka atrinktas fizinis ar juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai – turintys teisę būti statinio statybos valdytoju pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kuriam pavedama teikti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų parengimo ir (ar) įgyvendinimo, ir (ar) finansavimo organizavimo paslaugas.“ Projektus taip pat gali įgyvendinti bendrojo naudojimo objektų valdytojai.
  • Kai administruojamos įmonės dauguma akcijos valdomos Savivaldybės ar jį galima priskirti ne konkurso tvarka ir kitoms administruojančioms įmonėms ?

    Savivaldybės programai įgyvendinti savivaldybės skiria programos administratorių pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsiduoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (Paramos įstatymas). Vyriausybei pateiktas Paramos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame tikslinamos nuostatos susijusios su savivaldybės programos administratoriaus skyrimu ir apibrėžiama kas juo galėtų būti. Žiūr. 10 klausimą. Priėmus įstatymo pakeitimus, manome, kad problema bus išspręsta. Įstatymą bus prašoma svarstyti skubos tvarka. Įstatymo įsigaliojimas numatytas birželio 1 d. Savivaldybė gali paskirti viena ar kelis savo programos administratorius.
  • Kaip bus nustatyta administravimo kaina už projekto administravimą tarp Projekto administratorių (renovacijai) ir bendro naudojimo objektų administratorių?

    Projekto administratorių pasirinks namo butų savininkai tvirtindami IP. Šiam administratoriui už projekto administravimą ir turės būti apmokamos patirtos išlaidos. Valstybė kompensuoja (Įstatymo pakeitimo projekte „apmokama“ patirtos išlaidos, bet ne daugiau kaip 0,35Lt/m2 be PVM. Butų savininkams patvirtinus investicijų planą ir įgaliojus projektą administruoti savivaldybės programos paskirtą administratorių, jei pastarasis nebus ir namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vykdydamas butų savininkų išreikštą valią, namo administratorius(bendrojo naudojimo objektų valdytojas), vadovaujantis Paramos įstatymu, turėtų pasirašyti pavedimo sutartį, kuria pavestų atlikti visus teisinius veiksmus susijusius su projekto įgyvendinimu ir kontroliuoti šios sutarties įgyvendinimą.
  • Ar galima renovuojant daugiabutį namą keisti šildymo būdą, pertvarkant šildymo sistemą į individualų šildymą kiekviename bute, naudojant dujinius katilus? Ar bus tomis pačiomis sąlygomis kompensuojama ši investicija?

    Manytume, kad galima, jei tai yra energiją taupanti priemonė ir jei yra savivaldybės išduotas leidimas keisti šilumos šaltinį, tai yra atsijungti nuo centarlizuoto šilumos tiekimo sistemos ir įrengti dujinį šildymą. Investicijų planas privalo atitikti savivaldybės bendrajam planui ar kitiems teritorijų planavimo dokumentams. Jeigu konkreti priemonė patenka į Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2009, Nr. 112-4776) (toliau – Programa), 3 priede pateiktas Valstybės remiamas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) priemones, tuomet valstybės parama teikiama bendrąja tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad pakeitus kaip nurodoma šildymo būdą nebelieka bendrojo naudojimo objekto (bendros šildymo sistemos), kurio atnaujinimas (modernizavimas) yra numatytas Programoje.
  • Atsiųstame dokumente Konkurso sąlygos 7 psl. 2 lentelėje, neaišku kaip bus kai bus renovuojamas 9 a. pastatas, kuriame yra liftas? Jis priskiriamas prie ypatingų statinių. Kaip turėtų būti formuluojami 2 lentelėje kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.

    (Projektų rengimo aprašas numato reikalavimą turėti tik neypatingo statinio vadovo atestatą arba energinio naudingumo sertifikato rengėjo atestatą) Tai yra aktualu rengiant statinio projektą, kurio rengėjas privalės atitikti reikiamus kvalifikacinius reikalavimus, o šiuo metu organizuojami pirkimai Investicijų planų parengimui, kurių tiekėjams keliami pirkimo dokumentuose nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai.
  • Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) energinio naudingumo sertifikatų bei investicinių planų parengimo paslaugos pirkimo techninėje specifikacijoje, pirmame skyriuje „Pirkimo objektas“ nurodyta, kad „Projekto energinis naudingumas turi būti paremtas sąlyga, kad po namo atnaujinimo būsto savininkų mokėjimai už šildymą ir investicijų grąžą sumažės ne mažiau kaip 10 procentų palyginus su mokėjimais už energijos suvartojimą pastato šildymui iki pastato atnaujinimo. Investicijų planuose turi būti pateikti kiekvieno namo ekonominio naudingumo vertinimas pagal faktines šilumos sąnaudas, perskaičiuojant jas norminiams metams. Skaičiavimai turi būti paremti 3 (trijų) metų namo šilumos suvartojimu“ 1. Ar tai reiškia, kad savininkų mokėjimai už šildymą ir investicijų grąžą turi būti vertinami projekto parengimo metu esančia faktine šilumos energijos kaina ar „Paslaugos pirkėjas“ gali deklaruoti, kokia bus šilumos kaina po projekto įgyvendinimo (Nes šiluminės energijos kaina tvirtinama arba perskaičiuojama kas mėnesį ir priklauso nuo kuro rūšies ir kitų kintamų išlaidų šilumos tiekėjo šilumos gamybos šaltiniuose) katilinėse ir kuri iš esmės priklauso įvairių pasaulinių tendencijų ir įvykių.

    Išlaidos prieš ir po atnaujinimo turėtų būti vertinamos pagal šilumos suvartojimą kwh/m2 per metus.

    15klTaikomas šiluminės energijos kainos tarifas fiksuotas konkrečioje vietovėje projekto patvirtinimo dieną, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1725 2.4 punkte.

     

     

  • Mokėjimai už šilumos suvartojimą priklauso nuo patalpose palaikomų temperatūrų, t.y. vartotojų elgsenos. Tam kad tksliai įvykdyti šį reikalavimą reikia atlikti kelių tipinių patalpų temperatūrų monitoringą pastate prieš ir po renovacijos bent vieną šildymo sezoną. Kadangi sutarties įgyvendinimo terminai yra riboti, tokio monitoringo atlikimo prieš renovaciją Konsultantas įvykdyti negali. Ar Paslaugų užsakovas pateiks temperatūrinio monitoringo duomenis ? Jei ne, tai Konsultantas negali užtikrinti šios sąlygos įvykdymo.

    Tikslus šilumos sumažėjimo apskaičiavimas nenumatytas. Mokėjimų sumažėjimo 10 proc. kriterijus yra orientacinis (sąlyginis)
  • Sutaupymai yra apsprendžiami ir atliekamų statybos darbų, medžiagų ir techninės priežiūros kokybe, kurios Konsultantas įtakoti negali. Todėl pilnai šis reikalavimas gali būti įgyvendintas tik skelbiant konkursą pastatų monernizavimui „iki rakto“, kur paslaugos apimtų pilną projektą – sertifikavimas, investicinis projektas, techninis projektas, statybos darbai, techninė priežiūra.

    Skaičiuojamieji sutaupymai nustatomi pagal skaičiuojamuosius (projektinius) , o ne faktinius duomenis.
  • Techninės specifikacijos antrame skyriuje „Reikalavimai paslaugų teikimui“ 2.9 punkte yra parašyta, kad „išvadose reikia pateikti galimą įtaką šilumos kainų pokyčiams dėl sumažėjusio šilumos suvartojimo“. Ar Paslaugų gavėjas gali nurodyti kaip atlikti šiuos skaičiavimus ir kokią metodiką tam naudoti ? Jei Paslaugos tiekėjas skaičiavimus gali atlikti savo nuožiūra, ar Paslaugų gavėjas užtikrins visų šilumos tiekimo įmonės, aptarnaujančios šį/šiuos pastatus techninių, ekonominių ir finansinių savalaikį duomenų pateikimą, įskaitant ir kanų skaičiavimo išklotines, teikiamas VKEKK ? Ar šis prognozuojamas kainų padidėjimas turi būti įtrauktas į kiekvieno investicinio projekto ataskaitą ir teikiamas namo gyventojams ?

    Rekomenduojame vadovautis Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų ekonominio naudingumo įvertinimo metodika, parengta Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros, rekomenduojama taikyti rengiant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, įvertinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų ekonominį efektyvumą ir atsipirkimą Metodika patalpinta Aplinkos ministerijos svetainėje. http://www.am.lt/VI/index.php#a/12600
  • Techninės specifikacijos antrame skyriuje „Reikalavimai paslaugų teikimui“ 2.9 punkte yra parašyta, kad „Užduoties ataskaitos pristatymui (pristatymams) Paslaugos teikėjas turės parengti pristatymo ir dalomąją medžiagą“ – kiek ir kokią dalomąją medžiagą (projektų popierinę versiją, CD ar pristatymo spausdintą medžiagą) paslaugos teikėjas turės pateikti ir kam t.y. kiek egzempliorių? Kiekvienam butui, kiekvienam gyventojui ?

    Manome, kad dalomoji medžiaga galėtų būti: CD užsakovui (savivaldybei), butų savininkams- pristatymo spausdinta medžiaga. Manome, kad čia turėtų apsispręsti pačios savivaldybės. Tam kad pasiūlymo kaina neišaugtų, gal būt pati savivaldybė galėtų padauginti pristatymo medžiagą butų savininkams. Manytume, kad reikėtų laikytis saikingumo ir protingumo principo. Atkreiptinas dėmesys, kad šios veiklos (ataskaitos, dalomosios medžiagos parengimas) „neapsunkintų“ tiekėjo, nes jeigu bus numatyti didesni įpareigojimai tiekėjui, APVA šias veiklas pripažins turinčiomis tam tikras sąnaudas (net jei jos atskira eilute ir nebuvo išskirtos pirkimo sąlygose, pasiūlyme ir sutartyje), jų dydį nustatys pati APVA pagal savo metodikas ir šių sąnaudų nepripažins tinkamomis išlaidomis, vadinasi ne visos išlaidos pagal sutartį bus apmokamos Projekto lėšomis.
  • Techninės specifikacijos trečiame skyriuje „Kiti reikalavimai“ 3.4 punkte yra parašyta, kad „Tuo atveju, jei paslaugos teikimo metu paslaugos teikėjui iškiltų poreikis atlikti tam tikras papildomas analizes, kurios nėra konkrečiai įvardytos šioje techninėje specifikacijoje, tačiau kurių atlikimas yra būtinas sėkmingam paslaugos atlikimui, paslaugos teikėjas privalo tęsti paslaugos teikimą, įskaitant bet kokios papildomai reikalingos analizės atlikimą, visa tai laikoma esamos techninės specifikacijos dalimi“ – kokią papildomai reikalinga analizė čia minima (ar termovizinis tyrimas, sandarumo matavimai, atitvaros šiluminės varžos matavimai ir pan.). Nes papildomi matavimai gali būti atliekami tik tam tikru metų laiku, pvz. Termoviziniai tyrimai tik esant žymioms minusinėms temperatūroms, ir visi jie didina paslaugų kainą.

    Sąlygose rašoma,- „jei paslaugos teikėjui iškiltų poreikis“- paslaugų teikėjas geriausiai ir galėtų įvertinti jam reikalingas veiksmus, analizes ir kt. tam, kad būtų sėkmingai atlikta paslauga.
  • Pirkimo sąlygose yra keliamas reikalavimas ekspertui turėti teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą pagal STR 1.02.09:2011. Klausimas: - Ar specialistas, turintis SPSC atestatą, kuriuo jam yra suteikta teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą pagal statybos techninius reglamentus STR 2.01.09:2005, STR 1.02.09:2005, atitiks aukščiau paminėtą kvalifikacijos reikalavimą? - Ar specialistas, turintis VĮ energetikos agentūros kvalifikacijos atestatą, kuriuo jam suteikta auditoriaus kvalifikacija atlikti energijos vartojimo auditą pastatuose, atitiks aukščiau paminėtą kvalifikacijos reikalavimą?

    Tiekėjo kvalifikaciniai duomenys yra vertinami pagal pirkimo sąlygų reikalavimus po vokų su pasiūlymais atplėšimo. STR 1.02.09:2005 ir STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2006, Nr. 2-19; 2011, Nr. 157-7448) yra tas pats Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-641 patvirtintas teisės aktas, tik jo numeryje nurodyta, kad 2011 metais, t.y. aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-972, jis yra dėstytas nauja redakcija. 2005 metų tesės aktas nepanaikintas, o tik pakeistas, todėl vadovaujantis juo išduoti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų atestatai galioja iki juose nurodytos datos ir suteikia teisę vykdyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 431 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai, kurių atestavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Atsižvelgiant į tai, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo negali atlikti kiti asmenys kurie nėra įgiję šios teisės, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2006, Nr. 2-19; 2011, Nr. 157-7448) nuostatomis.
  • Pirkimo sąlygose yra keliamas reikalavimas tiekėjui turėti teisę verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Klausimas: Kokia veikla turi būti nurodyta įstatuose ar išplėstiniame VĮ Registrų centro išraše?

    Manome, kad pastatų energinio naudingumo sertifikavimo veikla priskirtina prie Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 71 dalyje “Architektūros ir inžinerijos veikla; techninis tikrinimas ir analizė“ nurodytų veiklų. Mūsų žiniomis, Valstybinė mokesčių inspekcija, išduodama individualios veiklos įregistravimo pažymą leidimą, joje nurodo EVRK 71.12 „Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos“, tačiau šiuo klausimu tikslesnę informaciją galėtų pateikti Lietuvos statistikos departamentas.
  • Kaip perkančioji organizacija turėtų elgtis pastebėjusi, kad tiekėjas pasiūlyme yra nurodęs tik kainą be PVM (pasiūlymo formoje 8 stulpelyje „Bendra pasiūlymo kaina su PVM“ išbrauktas PVM ir bendra pasiūlymo kaina nurodyta be PVM)?

    Vadovaujantis STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“ 7 punktu, pastatų energinio naudingumo sertifikavimą taip pat gali atlikti ir juridinis asmuo, kurio sertifikavimo darbus atliekantys darbuotojai yra Sertifikavimo ekspertai, tačiau sertifikatą pasirašo ir už sertifikavimo kokybę atsakingas pats Sertifikavimo ekspertas. Atsižvelgiant į tai mokesčių mokėtojas gali būti tiek juridinis, tiek atskiras fizinis asmuo, todėl manome, kad kainų nurodymas su arba be PVM gali priklausyti nuo to ar asmuo yra PVM mokėtojas ar ne. Vertinant pateiktus pasiūlymus, vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu, turėtų būti žiūrima, ar yra pateikta kaina, kuri yra naudojama pasiūlymo vertinimui. Jeigu pateikta, tai pagal ją ir vertinama. Kainos sudėtinės dalys gali būti išsiaiškinamos (detalizuojamos) prašant tiekėjo paaiškinti pasiūlymą, ištaisyti aritmetines klaidas. Manome, tikslinga prašyti tiekėjo patikslinti (paaiškinti) savo pasiūlymą, ar jo nurodyta bendra pasiūlymo kaina yra su PVM ar be PVM, jeigu be PVM turėtų būti pateiktas paaiškinimas, kodėl skaičiuota be PVM, ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai. Tačiau negalima leisti tiekėjui pakeisti pasiūlymo esmės (kad reikalavimus neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu reikalavimus), atsisakyti kainų sudėtinių dalių, papildyti kainą naujomis dalimis (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis)

Renovacija

Lietuvoje vis netyla kalbos apie būstų renovaciją. Tie, kurie namus jau renovavo, teigia, jog jaučiasi kaip gyvendami naujos statybos name. Na, o dauguma tų, kurie nesuskubo to padaryti, renovacijos bijo kaip baubo spintoje. Pabandysime praverti tos spintos duris ir pažvelgti ar tas baubas tikrai toks jau baisus. Renovuotų namų savininkai gali džiaugtis ne tik net trečdaliu žemesnėmis šilumos kainomis, bet ir akivaizdžiai estetiškiau atrodančiu pastatu, bei pakilusia būsto verte. Tačiau ką daryti, kad galėtum mėgautis šiais renovacijos vaisiais? Į šį klausimą ir bandysime atsakyti.

Ekonominiai klausimai ir valstybės parama

Daug žmonių baiminasi, kad namo renovacija gerokai kirs per kišenę, tačiau realybėje tai nėra taip baisu. Pasinaudodami valstybės skiriama parama, namo gyventojai gali sumažinti savo išlaidas, kurias reiktų skirti norint renovaciją atlikti savarankiškai. Vyriausybė yra parengusi daugiabučių namų atnaujinimo modelį, kuriame numatyti net keli būdai finansuoti renovaciją. Numatyta panaudoti ne tik gyventojų skiriamas lėšas, bet ir valstybės biudžeto pinigus, bei pasinaudoti Europos sąjungos inicijuotos programos JESSICA parama.

Visiems renovuojamų namų butų ir kitų patalpų savininkams, pateikusiems paraiškas iki 2013 m. gruodžio 31 d., bus kompensuojama 100% atnaujinimo projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros atlikimo darbų. Nepaskubėjusiems ir teiksiantiems paraiškas nuo 2014 m. sausio 1 d. bus kompensuojama 50% šių išlaidų.

Tokios pačios sąlygos taikomos ir faktinėms atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo lėšoms, neviršijančioms 0,35 LT/kv per mėnesį buto naudingojo ploto ar kitų patalpų bendrojo ploto (be PVM). Tad paskubėjus ir paraiškas pateikus iki 2013 m. gruodžio 31 d. bus kompensuojama 100% šių išlaidų, o darantiems tai vėliau – 50%.

Jei po renovacijos name šiluminės energijos suvartojimas sumažinamas 20% ir daugiau, namo gyventojams kompensuojamos 15% rangos darbų išlaidų. Jei šiluminės energijos suvartojimas sumažinamas 40% ir daugiau, kompensuojama 30% rangos darbų kainos.

Ekonominiai klausimai ir gyventojų lėšos

Pasinaudojus programos JESSICA teikiama parama, butų, kurių savininkai turi teisę į kompensaciją už šildymą, renovacijai neišleis nė cento.

Tuo tarpu žmonės, kuriems renovacijai pradėti trūksta lėšų, išduodamos lengvatinės paskolos. Tokiai paskolai numatytos ne didesnės, nei 3% fiksuotos palūkanos visam paskolos laikotarpiui, o pati paskola išduodama laikotarpiui iki 20 metų. Šią paskolą pasiėmęs asmuo ją grąžinti pradės tik atlikus visus renovacijos darbus. Iki tol bankui reikės mokėti tik palūkanas nuo sumos, kuri jau faktiškai panaudota atliekant darbus.

Kaip vyksta renovacija?

  • Namo valdytojas inicijuoja namo renovaciją susirinkime. Čia aptariami visi su renovacija susiję klausimai, pristatomos darbų sąmatos.
  • Namo valdytojas konkurso būdu atrenka darbų rangovą ir Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai (BUPA) pateikia pirkimo ataskaitą.
  • Atrinktas rangovas parengia investicijų planą.
  • Namo valdytojas kviečia dar vieną butų savininkų susirinkimą, kurio metu aptariamas investicinis planas. Jei plane yra dalykų, kurie savininkų netenkina, jis gražinamas rangovui tikslinti.
  • Kai investicijų planas tenkina savininkus, jis teikiamas BUPA, kuri peržiūri ar planas atitinka teisės aktus, esant reikalui jį suderina.
  • Šaukiamas namo savininkų susirinkimas, kuriame investicinis planas tvirtinamas. Esant reikalui, galimas balsavimas paštu (registruotu laišku arba balsavimo biuleteniu).
  • Namo valdytojas pateikia bankui paraišką ir kitus dokumentus kreditui gauti.
  • Bankas priima sprendimą dėl kredito suteikimo.
  • Namo valdytojas, vadovaudamasis viešųjų pirkimų įstatymu, ieško rangovo, visiems darbams atlikti. Namo valdytojas pateikia rangovo pirkimo ataskaitą ir pateikia ją BUPA.
  • Pasirašius sutartis su rangovu, namo valdytojas, visų savininkų vardu, pasirašo kredito sutartį su banku, kuri įregistruojama Nekilnojamo turto registre.
  • Atliekami atnaujinimo darbai.
  • Atlikus investiciniame plane numatytus darbus, parengiamas paslaugų priėmimo – perdavimo aktas.
  • Šis aktas ir sąskaita faktūra pateikiama bankui, kuris išmoka pinigus rangovui ir paskirsto kredito sumą butų savininkams.
  • Namo valdytojas BUPA pateikia prašymą, kartu su kitais reikalingais dokumentais, kompensacijai gauti.
  • Pasiekus atitinkamą energetinio naudingumo lygį, suteikiama kompensacija, o bankas perskirsto kreditą.

Kas atliekama, renovuojant namą?

    • Šildymo, bei karšto ir šalto vandens sistemų kapitalinis remontas / rekonstravimas.
    • Langų ir lauko durų keitimas.
    • Stogo šiltinimas.
    • Balkonų (lodžijų) įstiklinimas.
    • Fasadinių sienų apšiltinimas.
    • Cokolio šiltinimas.
    • Alternatyvios energijos (vėjo, saulės ir pan.) šaltinių įrangos įrengimas.
    • Liftų kapitalinis remontas / keitimas.

Kur rasti dokumentų formas?

Visų reikalingų dokumentų formas galima rasti čia: http://www.atnaujinkbusta.lt/index.php/lt/p/pagalba-igyvendinant/naudingi-dokumentai