Kvietimo terminas norintiems renovuoti savo daugiabutį – pratęstas

Jeigu svarstote apie daugiabučio atnaujinimą, dabar yra ypač palankus metas. Kvietimo terminas pratęstas, atsižvelgus į didelį daugiabučių gyventojų susidomėjimą ir ilgesnius sprendimų priėmimo terminus karantino metu.

 Paraiškas daugiabučiams renovuoti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą bus priimamos iki 2021 m. birželio 1 d.

 Jas gali teikti savivaldybės, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos administratoriai.

 Kad būtų priimtas sprendimas atnaujinti daugiabutį, su tuo turi sutikti ne mažiau nei 55 procentai butų bei kitų patalpų savininkai. Šis reikalavimas nebus taikomas, jei su paraiška atnaujinti daugiabutį pateikiamas finansuotojo pritarimas lengvatinio kredito suteikimui.

Taip pat valstybė skiria paramą visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti bei kompensuoti 30 proc. investicijų, susijusių su energijos taupymo priemonių pritaikymu.  Gyventojams, turintiems mažas pajamas, yra papildomai teikiama 100 procentų parama, padengianti visas jiems tenkančias išlaidas, kurios kyla dėl namo renovacijos projekto įgyvendinimo.
 

Įsakymas – Tvarkos aprašas dėl rūkymo balkone

2020 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1V-1357, Vidaus reikalų ministerija patvirtino “prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti, paskelbimo, informacinių ženklų apie draudimą rūkyti įrengimo tvarkos aprašą”. Pridedamas įsakymas.

Informacija vilniečiams apie daugiabučio namo priežiūrą ir eksploatavimą

Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į paskutinius įvykius – daugiabučiuose namuose įvykusias bendrojo naudojimo objektų konstrukcijų avarijas ir siekdama skatinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų (bendrijų pirmininkus, administratorius ir jungtinės veiklos sutartimis įgaliotus asmenis) ir patalpų savininkų sąmoningumą, teikia sekančią informaciją.

Vilniaus mieste yra daugiau kaip septyni tūkstančiai daugiabučių namų, kurių didžioji dalis pastatyta iki 1993 metų, dalis jų eksploatuojami daugiau kaip 50 metų. Daugiabučių namų gyvavimo, kokybiško, saugaus naudojimo laikotarpis priklauso nuo prevencinių, savalaikių remonto ir atnaujinimo darbų atlikimo.

Norėtume atkreipti daugiabučių namų savininkų dėmesį į tai, kad pagrindinės pastato konstrukcijos ir bendroji inžinerinė įranga, nepriklausomai nuo to ar patalpos savininkas turi galimybę tiesiogiai naudotis minėtais objektais, bendrosios nuosavybės teise priklauso visiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie turi pareigą šiuos objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Kiekviename daugiabučiame name bendrojo naudojimo objektų valdymui turi būti savininku sprendimu pasirinktas valdymo būdas – įsteigta bendrija, sudaryta jungtinės veiklos sutartis ar paskirtas administratorius.

Toliau norėtume akcentuoti valdytojų pareigas ir atsakomybes vykdant daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Valdytojo pareiga organizuoti daugiabučio namo techninę priežiūrą ir paskirti techninį prižiūrėtoją, kuris privalo vykdyti nuolatinius, periodinius ir specializuotus daugiabučio namo būklės stebėjimus. Jeigu minėtų apžiūrų metu nustatomi defektai, kuriuos skubiai nelikvidavus gali kilti pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas turi nedelsiant organizuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Pažymėtina, kad tokių darbų atlikimui daugiabučio namo patalpų savininkų sutikimo nereikia, tačiau valdytojas apie šių darbų atlikimą privalo informuoti savininkus, kurie privalo apmokėti šiuos darbus.

Eksploatuojant ir prižiūrint daugiabutį namą labai svarbu laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius konstrukcijų, inžinerinės įrangos defektus, taikyti profilaktines priemones saugojančias nuo ankstyvojo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos susidėvėjimo. Šiuose etapuose labai svarbus yra valdytojų ir patalpų savininkų bendradarbiavimas ir bendravimas, kai patalpų savininkai, pastebėję minėtus defektus, apie jos informuoja valdytoją, kuris operatyviai reaguos į pranešimą ir imsis veiksmų problemai spręsti. Tokiais prevenciniais veiksmais būtų pratęstas daugiabučio namo kokybiško naudojimo, su mažiausiomis lėšų sąnaudomis, laikotarpis ir užtikrinamos komfortiškos gyvenimo sąlygos daugiabučio namo gyventojams.

Skatindama saugų daugiabučių namų naudojimą ir siekdama sukurti jaukų ir gražų Vilniaus miestą ir aplinką, Vilniaus miesto savivaldybė kviečia daugiabučių namų savininkus aktyviai dalyvauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės remiamoje daugiabučių namų modernizavimo programoje. Taip pat kviečiame visus gyventojus ir savininkus, kurių pastatuose yra galimai avarinių balkonų ir fasadų architektūrinių detalių, aktyviai dalyvauti Savivaldybės patvirtintose programose ir pasinaudoti galimybe gauti finansinę paramą, su kuriomis galite susipažinti  http://www.vsaa.lt/index.php/bendruomenei/about:blank

Sanitarijos ir higienos taisyklės

Gerb. gyventojai, kviečiame susipažinti su Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje patvirtintomis sanitarijos ir higienos taisyklėmis.

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės

tarybos

2018-05-09 d.

sprendimu Nr. 1-1533

SANITARIJOS IR HIGIENOS TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Sanitarijos ir higienos taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja visuomenės sveikatos kontrolę Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje.

2. Taisyklės galioja visoje Savivaldybės teritorijoje, jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys (toliau – asmenys). Įgyvendindami Taisyklių reikalavimus, asmenys privalo elgtis sąžiningai, vadovautis protingumo, geros moralės ir atsakomybės principais, nepažeisti visuomenės ir valstybės interesų, kitų asmenų teisių ir laisvių.

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1.gyvenamosios patalpos – gyvenamosios paskirties patalpos ir pastatai, skirti gyventi šeimai (šeimoms), įvairių socialinių grupių asmenims;

3.2. naudotojas – statinio (patalpų) savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių, susitarimų ar teismo sprendimų pagrindu.

4. Kitas Taisyklėse vartojamas sąvokas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir jų įgyvendinamieji teisės aktai.

II. BENRIEJI SANITARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI

5. Negalinčių savimi pasirūpinti fizinių asmenų tinkamą priežiūrą organizuoja tėvai, globėjai, pilnamečiai vaikai arba paskirti socialiniai darbuotojai.

6. Pastatuose naudojamų šiukšlių šalintuvų paviršiai turi būti sandarūs, lengvai plaunamu ir dezinfekavimo priemonėms atspariu paviršiumi.

7. Draudžiama:

7.1. šiukšlinti bendrojo naudojimo patalpose ir liftuose;

7.2. užsiimti bet kokia veikla, kuri sukelia ar gali sukelti bendrojo naudojimo patalpų užterštumą ar skatinti parazitų, graužikų veisimąsi;

7.3. nešti į gyvenamąsias ir (ar) bendrojo naudojimo patalpas bei jose kaupti išmestas ar kitokiu būdu atsikratytas atliekas, nenaudojamas medžiagas ar daiktus;

7.4. užgriozdinti bendrojo naudojimo patalpas, jų prieigą prie bendrosios inžinerinės įrangos;

7.5. gyventi ar leisti kitiems asmenims gyventi bendrojo naudojimo patalpose;

7.6. į nuotekų šalinimo sistemą mesti daiktus ar medžiagas, galinčias užkišti ar sugadinti nuotekų šalinimo sistemą ar atskiras jos dalis;

7.7. mesti ar pilti į šiukšlių šalinimo sistemas degiuosius skysčius, nuodingas ar žmogaus sveikatai pavojingas medžiagas ir statybos atliekas;

7.8. iš balkonų, lodžijų ar per atidarytus langus valyti, dulkinti kilimus, grindų dangas, patalynę, drabužius ar kitus daiktus;

7.9. plauti, valyti, šluoti balkoną, plauti jame esančius daiktus ar prausti gyvūnus balkonuose taip, kad dulkės, vanduo, kiti skysčiai ar medžiagos ištekėtų iš balkono, terštų, gadintų kitų asmenų balkonus, langus, namo sienas ar kitus pastato elementus bei šalia jų esančius daiktus;

7.10. laistyti ar tręšti balkonuose, prie balkonų ar langų auginamas gėles tokiu būdu, kad vanduo ar kiti skysčiai tekėtų ant kitų asmenų balkonų, langų, namo sienų ar kitų pastato elementų;

7.11. pastatų teritorijose ir patalpose laikyti nuodingas, užkrečiamąsias ligas sukeliančias medžiagas, maisto produktų ir kitas atliekas.

III. PRIVALOMI PREVENCINIAI VEIKSMAI ŽMONIŲ SERGAMUMUI MAŽINTI

8. Asmenys privalo laiku įvykdyti kovai su užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis Savivaldybės tarybos sprendimuose ir (ar) Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose nurodytas priemones.

9. Pastatų patalpose ir valdomoje teritorijoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų užkrečiamųjų ligų šaltinių. Naudotojai privalo organizuoti vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją).

10. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose bendrojo naudojimo objektų valdytojui organizuojant dezinsekcijos ir deratizacijos darbus, esant poreikiui namo patalpų naudotojai tuo pačiu metu organizuoja analogiškus darbus nuosavybės teise priklausančiose ar naudojamose patalpose.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11. Kaip vykdomi Taisyklių reikalavimai, kontroliuoja Savivaldybės administracijos ir kiti įgalioti pareigūnai.

12. Asmenys, pažeidę Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

13. Taisyklių laikymosi kontrolę vykdančių pareigūnų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

____________________________

Informacija dėl senuose daugiabučiuose esančių rūsių

Senuose daugiabučiuose esantys rūsiai, nors ir priskirti prie buto, bet dažnu atveju neturi atskiro suformuoto unikalaus numerio.

„Gyvenu senos statybos daugiabutyje, turiu mažą rūsį, kaimynas turi didesnį, bet jo nenaudoja. Paklausiau, gal norėtų parduoti, jis yra nieko prieš. Jam, kaip ir man, rūsys yra oficialiai įrašytas buto dokumentuose. Kaip oficialiai nusipirkti iš kaimyno jo rūsį daugiabutyje?“

Rūsį parduoti paprasta tuomet, jei jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (NTR). Tačiau jei buto kadastro byloje nurodyta, kad jam (butui) tiesiog priskirtas rūsys, tuomet gali kilti šiokių tokių problemų. „Pirma, ką reikėtų padaryti – registruoti rūsį, kad būtų nurodytas konkretus jo plotas ir buvimo vieta. Registracijai reikės pažymos iš namo administratoriaus, tokios pažymos reikalauja Registrų centras. Be to, ja vadovaujantis matininkas tikslina kadastrinių matavimų bylą. Prašant šios pažymos reikėtų kuo tiksliau nurodyti sandėliuko buvimo vietą, nes senoje projektinėje dokumentacijoje, pagal kurią rengiama pažyma, neretai pasitaiko neatitikimų, pavyzdžiui, naudojamas vienas, o priskirtas kitas rūsys.Tačiau  procesas realybėje yra  daug sunkesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jeigu kas nors nori legalizuotis, nusipirkti, tai paliečia ne vieną savininką, o visus. Pirmiausia išsikviečiame matininkus, išsimatuojame plotus, pasidarome inventorizaciją. Tuomet antras žingsnis – pagal buto turimą plotą atitinkamai priklauso ir sandėliuko plotas, ne didesnis ir ne mažesnis. Ir tokiems sprendimams, turi pritarti 100 proc. savininkų.         Sandėliuko įsigijimas kito asmens nuosavybėn yra atliekamas sudarant notaro tvirtinamu pirkimo-pardavimo sandoriu. Ši procedūra nebūna sudėtinga, jei sutarties objektas yra apibrėžtas individualiais požymiais: turi atskirą unikalų numerį ir suformuotą sandėliuko patalpos kadastrinę bylą.

Galimi keli dažniausiai pasitaikantys atvejai:

1.Kai sandėliukas Nekilnojamo turto registre yra įregistruotas kaip buto priklausinys (neturintis atskiro unikalaus numerio, nesuformuota atskira nekilnojamojo turto objekto kadastrinė duomenų byla, tačiau jo plotas identifikuojamas pagal pastato patalpos, kuriame yra sandėliukas, kadastrinį planą);

Sandėliukas yra registruojamas kaip buto priklausinys, o nekilnojamojo turto registre prie buto duomenų pateikiamas aprašymas apie tai, kad butas yra su rūsiu. Tokiu atveju parduoti vien buto priklausinį nėra sudėtinga, sudarant notariškai tvirtinamą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Rūsio patalpų plotas priskirtinas prie buto savininko nuosavybės teise valdomo ploto, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Tokiu atveju iki notarinio pirkimo-pardavimo sandorio tvirtinimo rekomenduotina gauti iš pastato bendrijos pirmininko ar pastatą administruojančio subjekto pažymą apie tai, kokia patalpos, kurioje yra sandėliukas, dalis priskirtina konkrečiam butui. Siekiant išvengti ateityje ginčų, iki sandėliuko įsigijimo dienos rekomenduotina sandėliuko patalpą atskirti kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, suformuojant sandėliuko kadastrinę bylą ir ją įregistruojant Nekilnojamojo turto registre.

 

  1. Kai namo kadastrinių duomenų byloje sandėliukai pažymėti kaip viena rūsio patalpa, kurios priskirtos prie pastato bendro naudojimo patalpų ir sandėliukas nėra identifikuojamas pastato patalpos kadastriniame plane.

Daug sudėtingesnė sandėliuko įsigijimo procedūra susiklosto, kai sandėliuko patalpa yra priskirtina prie bendros pastato rūsio patalpos ir visi sandėliukai, nors ir atskirti pertvaromis, Nekilnojamojo turto registre registruoti kaip viena rūsio patalpa, nors faktiškai kiekvienas buto savininkas naudojasi bei valdo atskirą rūsio patalpos dalį. Rūsio paskirčiai naudojami plotai (taip pat šiluminis mazgas, sandėliukai, koridoriai tarp sandėliukų) įprastai yra priskirtini prie pastato bendrojo naudojimo objektų, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Už jų valdymą, naudojimą, priežiūrą atsakingas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas pastato administratorius. Siekiant teisiškai atskirti vieną konkrečią tokios rūsio patalpos dalį nuo kitų, bus būtina atlikti visos rūsio patalpos ar netgi namo (priklausomai nuo faktinės situacijos) kadastrinių duomenų bylos patikslinimus, suformuoti atskirą rūsio patalpos dalies, kurią siekiate įsigyti, kadastrinę bylą. Taip pat bus reikalinga gauti visų pastato patalpų savininkų pritarimą rūsio patalpos (ar viso namo, priklausomai nuo faktinės situacijos) kadastrinių duomenų patikslinimui ir jų atskyrimui pagal suformuotus kadastrinių duomenų patikslinimus. Suformavus sandėliuko kadastrinę bylą ir patikslinus pastato rūsio patalpos kadastrinius duomenis bei gavus būtinus sutikimus (pritarimus) patikslintiems kadastriniams duomenims, suformuotas sandėliukas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, galės būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o jį įregistravus, bus galima įsigyti sandėliuką, pasirašant notariškai patvirtintą sandėliuko pirkimo-pardavimo sutartį.

Reikalavimai daugiabučio namo laikančiųjų sienų pertvarkymui

Siekdama užtikrinti, kad Lietuvoje statomi ir (ar) remontuojami statiniai būtų saugūs, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) primena, kokių reikalavimų turi laikytis gyventojai, kurie planuoja atlikti daugiabučio namo laikančiųjų sienų pertvarkymą nekeičiant pastato išorės matmenų.

Laikančiųjų sienų pertvarkymas daugiabučiame name nekeičiant pastato išorės matmenų yra priskiriamas statinio kapitalinio remonto darbams. Ruošiantis šiems darbams būtina turėti statinio kapitalinio remonto projektą. Kapitalinio remonto projekto ekspertizės aktas būtinas, kai numatoma remontuoti neypatingąjį statinį, jei neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), arba numatoma remontuoti ypatingąjį statinį.

Taip pat būtina pasirūpinti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų protokoliniu sprendimu dėl kapitalinio remonto projekto įgyvendinimo (bendrojo naudojimo objektų pertvarkymo). Savivaldybės administracijos išduotas SLD reikalingas tais atvejais, kai daugiabutis namas yra kultūros paveldo objektas arba kai atliekant kapitalinio remonto darbus pastato išorėje keičiama mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje esančio daugiabučio namo išvaizda.

Daugiabučio namo kapitalinis remontas yra užbaigiamas statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Jei SLD buvo neprivalomas, tuomet deklaracijos nereikia tvirtinti Statybos inspekcijoje. Jei SLD buvo privalomas, deklaracija apie statybos užbaigimą tvirtinama ir registruojama Statybos inspekcijoje (išskyrus atvejus, kai nustatyta tvarka atlikta statinio ekspertizė).

Kilus klausimų planuojant vykdyti daugiabučio namo laikančiųjų sienų pertvarkymą ar dėl teisės aktų taikymo teritorijų planavimo ir statybos srityse, su Statybos inspekcijos specialistais galima pasikonsultuoti Statybos inspekcijos konsultavimo telefonu (8 5) 207 3333.